- vainiknešys
- vainiknešỹs, -ė̃ smob. (3b), vainìknešis, -ė (1) kas neša vainiką: Tada išeina vainiknešė ir juostanešys, kurie įteikia atneštąsias rugiapjūtės dovanas MTtVIII124. Šeimininkas pakviečia šokti vainiknešę ir paeina į priekį, o vainiknešys pakviečia šokti šeimininkę ir eina paskui rš. Tuo tarpu tam tikras pajaunys prineša jaunojai didį laužą – vainiką jaunojo, tatai ir šaukias vainiknešiu LMD(S.Dauk). Vainìknešiams duoda alaus, šnapšo Jdr.
Dictionary of the Lithuanian Language.